Skaitant Birmos demokratinės opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi (tariama Ong San Su Či) straipsnį „Laisvė nebijoti“ („Freedom from Fear“), negali neįstrigti pirmosios jo eilutės. Vakaruose geriau žinomas britų istorikas lordas Actonas (John Dalberg-Acton, 1834 –1902) išgarsėjo savo posakiu, jog galia gadina, o absoliuti galia absoliučiai gadina. Sentencija, rodos, puikiai apibūdinanti korumpuotą ir brutalų Birmos karinį režimą, nesitraukiantį iš valdžios nuo 1962 m. perversmo, kai buvo nuversta civilinė U Nu vadovaujama vyriausybė.

 

Tačiau garsiausia pasaulyje politinė kalinė Aung San Suu Kyi, namų arešto sąlygomis gyvenanti su pertraukomis nuo 1989 m., mano kitaip: „Ne galia gadina, bet baimė. Baimė prarasti galią gadina ją turinčiuosius ir galios bizūno baimė gadina jai paklūstančiuosius.“ Jos požiūrio, Mahatmos Gandhi pavyzdžiu pagrįsto taikia kova už laisvę, pagrįstumą įrodo jos pačios padėtis. Paradoksalu, bet silpnos sveikatos smulkutė 64 m. moteris, Birmoje žmonių pagarbiai vadinama „ledi“, vis dar kelia pagarbią baimę Birmos karinės chuntos generolams – dėl to, kad nesitaiksto su jų valdžia ir kad yra pernelyg gerbiama Birmoje ir už jos ribų, kad būtų galima jos atsikratyti.

 

Savo pasirinktos taktikos veiksmingumą Aung San Suu Kyi įrodė dar 1988 m. Atgal į gimtąją Birmą iš Jungtinės Karalystės tuomet ją parvedė ne prieš diktatūrą kilusios demonstracijos, bet jos motinos, buvusios Birmos ambasadorės Indijoje, liga. Sujudusioje šalyje ją įsuko „antrosios kovos už nacionalinę nepriklausomybę“ (šįkart jau nuo savųjų – Than Shwe ir kitų generolų) verpetas: nepaisydama valdžios priešinimosi, ji leidosi į kelionę po šalį, sakydama politines kalbas. Gatvėje sustabdyta kareivių savo rėmėjų ji paprašė atsitraukti, o pati žingsniavo toliau. Prieš tai grasinęs šauti majoras paskutinę minutę kareiviams liepė nuleisti ginklus... Už savo nuopelnus demokratijai ir žmogaus teisėms 1991 m. jai bus paskirta Nobelio taikos premija, tačiau ją atsiims jos vyras Michael Aris (miręs 1999 m.) – pati laureatė į Europą taip ir nebegrįžo.

 

Panašiu bebaimiškumu, atrodytų, neįveikiamomis aplinkybėmis pritrenkia ir danų režisieriaus Anders Østergaard dokumentinio filmo „Birmos VJ: reportažai iš uždaros šalies“ veikėjai – slapti Birmos video žurnalistai (angl. VJs). Šalyje, kurioje visa žiniasklaida griežtai cenzūruojama, - pasak BBC, filtruojant ne tik kritiką valdžios atžvilgiu, bet ir daugumą blogų naujienų (įskaitant gamtines nelaimes ar net nacionalinės futbolo rinktinės nesėkmes), – šalyje, kurioje draudžiama filmuoti, „Demokratinio Birmos balso“ (DVB – „Democratic Voice of Burma“) slaptieji video reporteriai rizikuoja savo laisve ir galbūt gyvybe, kad nušviestų tikrąją padėtį vienoje uždariausių pasaulio šalių jos pačios gyventojams ir užsienio naujienų tarnyboms. DVB reporterių filmuota medžiaga nelegaliai išvežama į užsienį, o paskui per satelitinę televiziją transliuojama iš Oslo.

 

Tik šių slaptųjų žurnalistų dėka 2007 m. pasaulis sužinojo, jog Birmoje kilo masiniai protestai, į kuriuos įsijungė budistų vienuoliai – o jų šalyje yra apie 400 tūkst. Jie yra moralinis autoritetas ne tik eiliniams gyventojams, bet ir savo karma besirūpinančiai bei prašmatnias pagodas statančiai chuntai. Režimo kaitos galimybė atrodė labai reali matant dešimttūkstantines pasauliečių ir vienuolių minias nenutrūkstančia srove plaukiant Rangūno (buvusi sostinė, režimo pervadinta Jangonu) gatvėmis 2007-ųjų rugsėjį. Tačiau kariuomenė, kurios jėga remiasi režimas, yra dar didesnė (apie 500 tūkst.) ir, deja, į taikių demonstrantų pusę ji neperėjo. Atvirkščiai, jėga buvo panaudota ir prieš vienuolius, kaip ir 1988 m. masinių demonstracijų metu. Politinių kalinių skaičius šalyje padvigubėjo.  

 

Filmas Lietuvoje ligšiol tebuvo rodytas šių metų „Kino pavasario“ festivalyje, tad atrodė tinkamas įvadas į renginius, praeitą savaitę netikėtai priartinusius Birmą prie Lietuvos. Lapkričio 23-27 d. LR Užsienio reikalų ministerijoje vyko Pietryčių Azijos savaitė – sveikintina iniciatyva, skirta pačius diplomatus supažindinti su šiuo margu ir įdomiu pasaulio regionu, kuriam priklauso ir Birma. Jai buvo skirtas pagrindinis renginys, vykęs praeitą penktadienį URM. Viena iš priežasčių diplomatams susipažinti su šios tolimos šalies politine situacija yra ta, kad Lietuva šiuo metu pirmininkauja Demokratijų Bendrijai (Community of Democracies) – valstybių klubui, kuris siekia pasaulyje stiprinti ir gilinti demokratiją. Neteisėtos, paskutiniųjų laisvų 1990 m. rinkimų, kuriuos didžiule persvara laimėjo Aung San Suu Kyi Nacionalinė lyga už demokratiją, rezultatų nepripažįstančios chuntos, šalį pervadinusios Mianmaru (šį pavadinimą naudoja tik režimą pripažįstančios valstybės), klausimas šiame forume yra aktualus.

 

Taigi lapkričio 27 d. URM buvo surengta „Birmos VJ“ filmo peržiūra ir diskusija su specialiai ministerijos kvietimu į Lietuvą atvykusiais Birmos ekspertais: Jungtinės Karalystės nevyriausybinės organizacijos „Burma Campaign UK“ direktoriumi Mark Farmaner, tos pačios NVO tarptautinės koordinatore Zoya Phan ir Joshua slapyvardžiu besivadinančiu bei Mianmaro medžiojamu pagrindiniu filmo herojumi. Išvakarėse surengtas tokio pat formato atviras renginys Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute sutraukė pilną auditoriją dalyvių, daugiausia studentų.

 

Jau po įtaigaus filmo peržiūros auditorija atrodė įelektrinta. Pasirodžius diskusijos svečiams filmo pažadintos nuotaikos, rodos, stiprėja sulig kiekvienu atsakymu į klausimus, nes net sunku įsivaizduoti, kokia siaubinga gali būti Birmos gyventojų padėtis. „Freedom House“ demokratijos reitinge Birmai tenka blogiausias įmanomas vertinimas (7 balai iš 7) ir pilietinių laisvių, ir politinių teisių srityje (2009), o „Reporteriai be sienų“ iš 175 reitinguojamų pasaulio šalių Birmai skiria negarbingą 171 vietą. Apie 50 mln. gyventojų turinčios valstybės BVP yra mažesnis negu Lietuvos (atitinkamai 55 ir 63 mlrd. USD 2008 m.). Režimo nusikaltimai prieš savo piliečius apima žudymą, kankinimus, prievartavimus, sulaikymus be teismo, masinius priverstinius iškeldinimus ir prievartinį darbą. Narkotikų prekybos žemėlapyje Birma yra svarbi opijaus ir heroino tiekėja pasaulio rinkoms.

 

XX a. viduryje dar puoselėjusios planus turėti atskirą valstybę karenų tautinės mažumos atstovė Zoya Phan pasakoja, kaip 14 m. turėjo bėgti iš savo gentinio kaimo jį užpuolus Mianmaro armijai. Priespauda Birmoje turi ir etninį aspektą, nes dominuojančios tautinės birmiečių grupės režimas tautines mažumas laiko savo priešais. Šimtai tūkstančių karenų, kačinų, šanai, islamą praktikuojančių rohingija etninės mažumos narių yra pabėgę į aplinkines valstybes (Tailandą, Bangladešą, Kiniją) ir gyvena itin sunkiomis sąlygomis nelegaliose pabėgėlių stovyklose pasienyje. Naujus pabėgėlių antplūdžius sukelia dažnos kariuomenės susidorojimo akcijos.    

 

Į diskusijos pabaigą iš auditorijos pasigirsta nervingas klausimas „Ar Birmoje yra kas nors gero?“. Diskusijos dalyviams jis sukelia šypseną. Zoya aistringai prabyla apie laimingą džiunglėse praleistą vaikystę ir tęsia, kad didžiausias Birmos turtas yra jos žmonės, kurie, nepaisant visų jų nelaimių ir kančių savo pačių šalyje, vis dar turi viltį, jog, jei ne jie patys, tai jų vaikai ar anūkai gyvens laisvoje, o ne totalitarinėje valstybėje. Joshua akys švyti pasakojant apie Birmos pasienyje rastus nefrito ir rubinų luitus, kurie tokie dideli, kad net nežinia, kaip juos transportuoti.

 

Birma gali didžiuotis itin derlingomis žemėmis, vertingais miškais, naftos ir gamtinių dujų rezervais. XX a. pirmoje pusėje, būdama Britanijos kolonija (nepriklausomybė paskelbta 1948 m.), šalis buvo stambiausia pasaulyje ryžių eksportuotoja. Iš tiesų XX a. 6-ajame dešimtmetyje sparti ūkio plėtra buvo prognozuojama ne Rytų Azijos „tigrams“, bet Filipinams ir Birmai. Net ir šiandien ji daugiausia pasaulyje eksportuoja brangaus tikmedžio bei yra svarbi nefrito, perlų, rubinų ir safyrų tiekėja.

 

Taip, apie „Mianmarą“ – Birmą įkalinusį klaikų ir neįtikėtiną režimą – negalima pasakyti nieko gero. Tačiau drąsa, kaip sakė Aung San Suu Kyi, vėl ir vėl iškyla net traiškoma baisiausios valstybės mašinerijos, nes baimė nėra natūrali civilizuoto asmens būsena – tai įrodo ir Joshua bei Zoya pavyzdžiai. Tad Birma turi turėti šansą vėl tapti klestinčia valstybe. Tokia, į kurią Joshua ir Zoya galėtų grįžti be baimės.

 

Filmo „Birmos VJ“ tinklapis http://burmavjmovie.com/

NVO „Burma Campaign UK“ http://www.burmacampaign.org.uk/

Zoya Phan tinklapis http://www.zoyaphan.com/

Birmos palaikymo grupė Lietuvoje („Facebook“ puslapis) http://www.facebook.com/#/group.php?gid=182718558726&ref=ts

---

Komentarai

7lvg7wxeqx 2009-12-26 02:57:56
Hi! Ebanij vrot! gnbcruqlum szpml35rta!



V 2009-12-03 13:47:42
jei ne ta pompastiškai egzaltuota gaida paaigoje, straipsnį įvertinčiau 10/10

Jūsų vardas: El. pašto adresas: Jūsų komentaras: