Kas šiemet vyko gegužės 4 d.? Štai, pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai šventė Nepriklausomybės dieną – ir, rodos, linksmiau nei mes įpratę. Per ilgąjį savaitgalį Rygoje lietuvių viešėjo nemažai. Bet turbūt dar daugiau jų tomis atostogų dienomis gulinėjo Egipto paplūdimiuose. Ir, besidžiaugdami saule bei gidų pasakojimais apie faraonus, jų pasistatydintas piramides bei šventyklas, jie tikriausiai net negirdėjo apie tai, jog tądien, gegužės 4-ąją, šalyje buvo planuotas visuotinis streikas.

 

Praėjusį sekmadienį ilgametis Egipto prezidentas Hosni Mubarak, kurio didžiuliai plakatai pasitinka turistus miestų gatvėse ir pakelėse, šventė 80-ąjį gimtadienį. Ta proga vietos žiniasklaida šlovino jo 27 metus trunkantį valdymą – tiesa, už kitokią nuomonę, t.y. prezidento, valstybės institucijų, šalies garbės (pvz., paviešinant saugumo tarnybų vykdomus kankinimus) ar užsienio valstybių vadovų šmeižtą, žurnalistams gresia įkalinimo bausmės. Kaip ir Baltarusija, Kinija, Birma, Iranas, Saudo Arabija, Šiaurės Korėja bei kelios kitos šalys, Egiptas įtrauktas į NVO „Reporteriai be sienų“ sudarytą „Interneto priešų“ sąrašą: tinklaraštininkai, reikalaujantys demokratinių reformų, čia rizikuoja savo laisve.

 

Tiesa, šalis jau „demokratėja“: 2005 m. rinkimuose, kuriuose H. Mubarak  išrinktas penktajai iš eilės kadencijai, jau leista kelti ir kitus kandidatus (tačiau, kaip teigia antrąją vietą užėmęs kandidatas Ayman Nour, po rinkimų nuteistas penkeriems metams ir šiuo metu tebesėdintis kalėjime, jie buvo suklastoti – kaip, beje, ir ankstesnieji). Ligtol rinkimai tebūdavo referendumas, kuriame galima balsuoti „už“ arba „prieš“ parlamento pasiūlytą kandidatą. Hm, ir ką gi jis galėtų pasiūlyti, jeigu dalį jo narių skiria pats prezidentas, naujų partijų steigimuisi turi pritarti vyriausybė, o svarbiausia Mubarak ir jo valdančiajai Nacionalinės demokratinei partijai oponuojanti ir visuomenės paramą turinti jėga – „Musulmonų brolybė“ – negali dalyvauti rinkimuose?  

 

Pastaruosius dvejus metus Egipte vyko daug įvairių demonstracijų ir protesto akcijų – reikalaudami įvairių reformų, streikavo darbininkai, universitetų studentai, teisėjai, kiti darbuotojai. Rengti streikus pastūmėjo pastarąjį dešimtmetį susiklosčiusios didelei visuomenės daliai nebepakenčiamos politinės, socialinės ir ekonominės sąlygos, kurias pastaruoju metu ypač blogino smarkiai kilusios maisto kainos. Infliacija šių metų balandį siekė 16,4 proc. 44 proc. egiptiečių gyvenant ant arba žemiau skurdo ribos – 2 JAV dolerių per dieną, – maisto produktų ir kitų būtinų prekių brangimas turi skaudžių socialinių pasekmių.

 

Vieni didžiausių darbininkų streikų dėl didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų dar pernai ir 2006 m. vyko Mahalla el-Kobra mieste, kuris yra 110 km į šiaurę nuo sostinės Kairo ir kur veikia didžiausia Egipto tekstilės gamykla. Okupavę fabriką ir sustabdę veiklą, keliasdešimt tūkstančių darbininkų iškovojo svarbių pergalių, bet kainos nuolat augo toliau. Šių metų balandžio 6 d. jie vėl planavo masinį streiką.

 

Jų planus parėmė opozicinė Ayman Nour vadovaujama partija „El Ghad“ (arab. „Rytojus“). Jos narė Esraa Abdel Fattah su kitais jaunuoliais protesto akcijai populiarinti interneto bendruomenių portale „Facebook“ sukūrė grupę, kuri kvietė egiptiečių jaunimą balandžio 6 d. palaikyti Mahalla el-Kobra darbininkus, įsijungiant į visuotinį streiką bei reikalaujant vyriausybę nustatyti minimalų atlyginimą, imtis priemonių prieš monopolijas ir korupciją bei paleisti visus politinius ir sąžinės kalinius. Streiko dieną grupėje buvo jau apie 65 tūkst. įvairiausių pažiūrų narių (šiandien ji vienija daugiau nei 74 tūkst. – jeigu esate užsiregistravę šiame portale, galite ją rasti čia: www.facebook.com/group.php?gid=9973986703) – jos siekius parėmė ir „Musulmonų brolybė“.

 

Bet režimas numatytai datai irgi ruošėsi: paskelbtas įsakymas visiems eiti į darbą ir susilaikyti nuo demonstracijų, miestuose sustiprintos saugumo pajėgos. Mahalla el-Kobra policija prieš 7 tūkst. protestuotojų minią panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas. Trys žmonės žuvo, apie 300 suimta, tarp jų ir žinios dingo ir „kiberdisidentė“ Esraa Abdel Fattah, kurios motina vėliau per spaudą išprašė vyriausybę ją paleisti. Net provyriausybiniu laikomas anglų kalba leidžiamas savaitraštis „Al-Ahram“ pripažino, kad „Facebook“ tapo valdžia nusivylusio jaunimo, stokojančio erdvių reikšti savo sociopolitines pažiūras, platforma. Iškart po streiko, balandžio 8 d., vykę vietos rinkimai, kuriuose buvo uždrausta dalyvauti daugeliui opozicijos kandidatų, sulaukė mažai rinkėjų.

 

Šie įvykiai nepatraukė didelio Vakarų žiniasklaidos dėmesio, bet taip spontaniškai, vos per dešimt dienų susikūrusi virtuali bendruomenė pajuto savo galią – jos teigimu, į akciją įsijungė daugiau nei 40 proc. egiptiečių. Internautai pasmerkė prieš demonstrantus panaudotą prievartą  ir paskelbė naują visuotinį streiką gegužės 4 d. – per prezidento jubiliejų.

 

Šįkart žiniasklaidos dėmesio buvo daugiau, dar daugiau ir saugumo pajėgų, o į streikų židinį – Mahalla el-Kobra miestą – išvis neįsileisti žurnalistai. Vyriausybei grasinant griežtomis bausmėmis ir kelias dienas prieš numatytą streiką paskelbus, jog visiems valstybės tarnautojams atlyginimai bus pakelti 30 proc., pavyko pasiekti, jog šįkart dalyvavo mažai žmonių. Tačiau 6-50 JAV dolerių didesnis atlyginimas 6 mln. tarnautojų, kai kilogramas mėsos kainuoja apie 10 dolerių, 75,5 mln. gyventojų turinčios šalies nuo skurdo neišgelbės. Juolab kad atlyginimai keliami, smarkiai keliant gamtinių dujų ir degalų kainas.

 

Ir vis dėlto šie pasipiktinimo policine valstybės santvarka ir apverktina socialine padėtimi proveržiai Egipte neturėtų praeiti be pasekmių. Politikos mokslų profesorė Amerikietiškajame Kairo universitete Rabab Al Mahdi „Al Jazeera“ sakė tikįs, jog šie protestai turės ilgalaikį poveikį telkiant žmones, o šio telkimo tikslas dabar esąs pakeisti režimą. Tokį siekį išsako ir daugelis „Facebook“ grupės narių; mano draugas egiptietis, studijuojantis Britanijoje, po balandžio 6 d. prisipažino pirmąkart patikėjęs, kad Egipte „galima kažką pakeisti“. Bet rimtai, permainas galinčiai atnešti opozicijai, pasak jo, šiandien trūksta lyderių, kurie vos išryškėję pašalinami iš politinės arenos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

---

Komentarai

Jūsų vardas: El. pašto adresas: Jūsų komentaras: