|
|
Mus remia
Rekomenduojame
Siūlome apsilankyti
M. Adomėnas: profesoriai pagal atlyginimo lygį ir toliau liks tarp kasininkų ir sekretorių
2007 10 08
Demokratinės politikos instituto prezidentas konservatorius Mantas Adomėnas apgailestauja, kad Vyriausybė kitąmet neskirs pinigų studijų paskolų fondo kūrimui. Jo nuomone, tai reiškia, kad aukštojo mokslo reforma atidedama dar mažiausiai metams.
M. Adomėnas skeptiškai vertina Vyriausybės ketinimus vietoj to iš Privatizavimo fondo universitetams skirti vienkartinę keliasdešimties milijonų išmoką.
"Tie pinigai, kuriuos Vyriausybė kaip nelabai riebų kaulą numes universitetams pravalgyti, galėjo būti skirti studijų paskolų fondo formavimui ir studijų finansavimo pertvarkai - padėti ilgalaikiams reformos pamatams. Kažin kodėl premjeras mano, kad Privatizavimo fondo pinigais - kurie šiaipjau skirti ilgalaikėms investicijoms kurti - gali disponuoti kaip savais, skirti juos kaip papuola, pravalgymui", - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Seimo vicepirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas M. Adomėnas.
Jo nuomone, aukštajame moksle, kur dabar tikrai yra kritinė būklė, ir toliau nebus galima laukti nuolatinio padėties gerėjimo. Konservatoriaus teigimu, kitąmet žadamą dėstytojų algų pakėlimą 20 proc., kurį Gedimino Kirkilo Vyriausybė žadėjo įvykdyti dar šiemet, praris įsivažiuojanti infliacija.
"O akademinė bendruomenė pagal atlyginimo lygį ir toliau liks kažkur tarp supermarketo kasininkų ir geriau apmokamų sekretorių. Aukštojo mokslo apleidimas, nustūmimas į valstybės interesų pakraštį padarė tai, kad Lietuva taip ir nepajėgė išsiveržti iš pigios darbo jėgos ekonomikos į aukštos pridedamosios vertės žinių ekonomiką", - sakė M. Adomėnas.
Jo pastebėjimais, net ir krizės akivaizdoje Vyriausybė nelinkusi imtis jokių ryžtingesnių veiksmų, kad situacija pasikeistų.
M. Adomėno teigimu, švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė nuo pat pradžių "iškreipė ir diskreditavo pačią aukštojo mokslo reformos viziją, pačioje pradžioje pareiškusi, kad reforma reiškia tai, jog dabar visiems studentams reikės mokėti įmokas".
"Įmokos - nei pagrindinis, nei lemiamas aukštojo mokslo pertvarkos sandas. Iš akių išleistas kur kas svarbesnis reformos principas - studentų, o ne vietų finansavimo principas, kad patys gabieji studentai atsineštų į aukštąsias mokyklas valstybės patikėtus jiems pinigus. Tai leistų pastatyti studentą - tą žmogų, kuriam universitetas šiaipjau ir yra labiausiai skirtas, - į aukštojo mokslo sistemos centrą, suteikti jam realią galimybę rinktis kokybę ir pagrįstai jos reikalauti", - sakė M. Adomėnas.
Jo nuomone, aukštasis mokslas ir mokslo raida, nepaisant gražių deklaracijų, taip ir netapo valstybės prioritetu, likdama valstybės interesų užribyje.
"Galima tik pastebėti, kad aukštasis mokslas - tik viena iš daugelio sričių, kur situacija kritiška. Trypčiojimas vietoje, norint visiems įtikti ir nesiryžtant imtis reikiamų kardinalių sprendimų, - tokia galiausiai bus visos dabartinės Vyriausybės epitafija", - mano Demokratinės politikos instituto vadovas M. Adomėnas.
ELTA
M. Adomėnas skeptiškai vertina Vyriausybės ketinimus vietoj to iš Privatizavimo fondo universitetams skirti vienkartinę keliasdešimties milijonų išmoką.
"Tie pinigai, kuriuos Vyriausybė kaip nelabai riebų kaulą numes universitetams pravalgyti, galėjo būti skirti studijų paskolų fondo formavimui ir studijų finansavimo pertvarkai - padėti ilgalaikiams reformos pamatams. Kažin kodėl premjeras mano, kad Privatizavimo fondo pinigais - kurie šiaipjau skirti ilgalaikėms investicijoms kurti - gali disponuoti kaip savais, skirti juos kaip papuola, pravalgymui", - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Seimo vicepirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas M. Adomėnas.
Jo nuomone, aukštajame moksle, kur dabar tikrai yra kritinė būklė, ir toliau nebus galima laukti nuolatinio padėties gerėjimo. Konservatoriaus teigimu, kitąmet žadamą dėstytojų algų pakėlimą 20 proc., kurį Gedimino Kirkilo Vyriausybė žadėjo įvykdyti dar šiemet, praris įsivažiuojanti infliacija.
"O akademinė bendruomenė pagal atlyginimo lygį ir toliau liks kažkur tarp supermarketo kasininkų ir geriau apmokamų sekretorių. Aukštojo mokslo apleidimas, nustūmimas į valstybės interesų pakraštį padarė tai, kad Lietuva taip ir nepajėgė išsiveržti iš pigios darbo jėgos ekonomikos į aukštos pridedamosios vertės žinių ekonomiką", - sakė M. Adomėnas.
Jo pastebėjimais, net ir krizės akivaizdoje Vyriausybė nelinkusi imtis jokių ryžtingesnių veiksmų, kad situacija pasikeistų.
M. Adomėno teigimu, švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė nuo pat pradžių "iškreipė ir diskreditavo pačią aukštojo mokslo reformos viziją, pačioje pradžioje pareiškusi, kad reforma reiškia tai, jog dabar visiems studentams reikės mokėti įmokas".
"Įmokos - nei pagrindinis, nei lemiamas aukštojo mokslo pertvarkos sandas. Iš akių išleistas kur kas svarbesnis reformos principas - studentų, o ne vietų finansavimo principas, kad patys gabieji studentai atsineštų į aukštąsias mokyklas valstybės patikėtus jiems pinigus. Tai leistų pastatyti studentą - tą žmogų, kuriam universitetas šiaipjau ir yra labiausiai skirtas, - į aukštojo mokslo sistemos centrą, suteikti jam realią galimybę rinktis kokybę ir pagrįstai jos reikalauti", - sakė M. Adomėnas.
Jo nuomone, aukštasis mokslas ir mokslo raida, nepaisant gražių deklaracijų, taip ir netapo valstybės prioritetu, likdama valstybės interesų užribyje.
"Galima tik pastebėti, kad aukštasis mokslas - tik viena iš daugelio sričių, kur situacija kritiška. Trypčiojimas vietoje, norint visiems įtikti ir nesiryžtant imtis reikiamų kardinalių sprendimų, - tokia galiausiai bus visos dabartinės Vyriausybės epitafija", - mano Demokratinės politikos instituto vadovas M. Adomėnas.
ELTA
|
Susiję tekstai
