Dauguma Airijos lietuvių norėtų grįžti į tėvynę, bet Lietuvoje nemato perspektyvų. Tai naujienų agentūros ELTA korespondentui Dubline sakė Airijos lietuvių bendruomenės nariai.

Lietuvos ambasadorė Airijoje Izolda Bričkovskienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valdžia daugelį metų apskritai ignoravo emigracijos klausimą.

"Lietuvoje ilgą laiką nebuvo suprantama, kiek iš tiesų žmonių paliko šalį", - sakė diplomatė.

Tuo tarpu prieš dvejus su puse metų įsteigtos Airijos lietuvių bendruomenės atstovė paragino Lietuvos valdžią aktyviau bendradarbiauti su išeiviais sprendžiant emigracijos problemą.

"Lietuvos valdžios kuriamų strategijų įgyvendinimas užtrunka. Norint sugrąžinti lietuvius namo, vertėtų kurti darbo grupes, prie kurių mielai prisidėtų ir mūsų organizacija, o jos efektyviau rastų sprendimo būdus", - diskusijoje su Lietuvos žurnalistais sakė Airijos lietuvių bendruomenės tarybos narė, Dublino regiono pirmininkė Laura Garbaravičiūtė-Down.

Į tėvynę Airijos lietuvių mažai grįžta dėl to, kad jie neturi pakankamai informacijos apie karjeros ir įsidarbinimo galimybes Lietuvoje. Airijoje kalbinti lietuviai tikino, kad Lietuvoje pastaruoju metu reklamuojamos akcijos, neva raginančios išeivius grįžti į tėvynę, jų visiškai nepasiekia.

Pirmasis bandymas informuoti išeivius apie darbo galimybes Lietuvoje buvo balandžio pabaigoje Dubline surengta darbų mugė. Deja, pirmasis blynas prisvilo - įvairių Lietuvos miestų Darbo biržų siūlomi darbai buvo sutikti pašaipiai. Emigrantams buvo pateikti tokie pasiūlymai: stalius - 1300 litų, elektrotechnikas - 1700 litų, kepėjas - 1000 litų ir pan. Maždaug tiek bet kuris emigrantas Airijoje uždirba per savaitę.

L. Garbaravičiūtės-Brown teigimu, vienintelės aktyviai lietuvius grįžti vilioja Lietuvos statybų bendrovės.

"Tačiau Airijoje didelę emigrantų dalį sudaro moterys ar intelektualai. Kaip galima siūlyti visai tautai grįžti dirbti į statybas?", - retoriškai klausė ji. Komentuodami tokią situaciją, Lietuvos ambasados darbuotojai atkreipė dėmesį, kad iki šiol nebuvo atliktas nė vienas tyrimas, kuriame būtų analizuoti Airijoje gyvenančių lietuvių poreikiai.

Kita aktuali problema, su kuria susiduria Airijoje gyvenantys mūsų tautiečiai, - ribotos galimybės gauti lietuviškos žiniasklaidos informaciją. Iki šiol Airijos lietuviams problematiška žiūrėti Lietuvos televizijos programas. Jie priversti pasitenkinti rusiškais kanalais, o tai dažnai sukelia neigiamų padarinių.

"Taip tarsi auginame prorusišką bendruomenę, - sakė Airijos lietuvių verslo asociacijos prezidentas Mindaugas Maciulevičius. - Po įvykių Estijoje kai kurie mano sutikti lietuviai, matę tik rusiškas programas, atvirai piktinosi estų valdžios veiksmais".

Paklausti apie didžiausias problemas, šiomis dienomis iškylančias Airijos lietuviams, dauguma atkreipė dėmesį į po Konstitucinio Teismo nutarimo susidariusią situaciją, kuri apsunkina galimybę gauti Lietuvos pilietybę Airijoje gimusiems vaikams.

Problemų kelia Lietuvos Migracijos departamento reikalavimas, kad Lietuvos piliečiai, norintys sutvarkyti savo naujagimių pilietybės reikalus, gautų iš Airijos pasų tarnybos pažymas, jog jų vaikai nėra Arijos piliečiai. Tai įrodančius dokumentus neįmanoma gauti tėvams, pragyvenusiems Airijoje ilgiau nei trejus metus iki vaiko gimimo - tokiu atveju vaikas gauna ne pažymą, o galiojantį Airijos piliečio pasą. Taip prarandama net teorinė galimybė gauti Lietuvos pilietybę, nes pagal Airijos pilietybės įstatymą Airijos pilietybės atsisakyti neįmanoma.

2006 metų surašymo duomenimis, Airijoje gyvena 24,6 tūkst. Lietuvos piliečių, tačiau jų yra bent kelis kartus daugiau. 1998-2006 metais Airijoje lietuviams išduota per 56 tūkst. vadinamųjų PPS (angl. - personal public service) numerių, kurie būtini norint pradėti legaliai dirbti. Šiemet kas mėnesį juos gauna dar apie 950 Lietuvos piliečių.

Tačiau ir šie duomenys nėra visiškai tikslūs. Nors dalis PPS numerius gavusių lietuvių ir grįžo į tėvynę, beveik neabejojama, kad lietuvių Airijoje iš tiesų yra daugiau nei rodo šie skaičiai.

"Į šią statistiką patenka tik dirbantys žmonės, o jų vaikai ar darbo neturintys sutuoktiniai neapskaitomi. Be to, nors ir labai sumažėjęs, Airijoje vis dar išliko nelegalus nedarbas", - Eltai sakė Lietuvos ambasados Airijoje atašė konsuliniams reikalams Vadimas Lucenko.

Tai, kad lietuvių Airijoje gerokai daugiau nei rodo surašymo duomenys, daugeliui akivaizdžiausiu įrodymu tapo "Eurovizijos" dainų konkursas, kuriame Airija Lietuvai skyrė maksimalų balų skaičių.

"Būtent "Eurovizija" parodė, kiek mūsų iš tikrųjų čia yra", - pusiau juokais, pusiau rimtai sakė ambasadorė I. Bričkovskienė.

Vis dėlto, nepaisant sudėtingų problemų, Airijoje šiandien tikima, kad dauguma lietuvių grįš namo.

"Lietuvoje dabar situacija panaši, kokia buvo Airijoje prieš 10 metų. Esu tikras, kad dauguma lietuvių per artimiausius penkerius metus grįš į Lietuvą", - tikino lietuvių verslininkų interesams atstovaujantis M. Maciulevičius. Jo žodžiams pagrindo suteikia Lietuvos diplomatų pateikti duomenys, kad pernai Lietuvos mokyklas pradėjo lankyti apie 100 vaikų, grįžusių iš Airijos.

ELTA