Lietuvos gyventojai, palyginus su gyvenančiais 6 kitose buvusiose socialistinėse Centrinės ir Rytų Europos šalyje, mažiausiai jaučia gyvenimo lygio gerėjimą, šią savaitę paskelbė tyrimų bendrovė „Gallup“, remdamasi Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Čekijoje ir Vengrijoje atliktomis visuomenės nuomonės apklausomis. Dabartiniu gyvenimo lygiu patenkintų žmonių Lietuvoje, palyginus su kitomis 6 šalimis, buvo tik 33 proc., tiek pat kiek Latvijoje. Tik Bulgarijoje gyvena dar mažesnis nuošimtis patenkintų – 24 proc. Ekonominio pagerėjimo jaučiančių iš apklaustųjų respondentų Lietuvoje neatsirado nei vieno.

 

Ko gi lietuviai vis verkia ir dejuoja? Kodėl, išgyvenę ne vieną savos valstybės suklestėjimo ir jos nykimo tarpsnį, karus, keturiasdešimtmetį spaudos lietuviškais rašmenimis draudimą, okupacijas, nuolat maištavę ir priešinęsi pavergėjams, niekada nepraradę laisvės ir nepriklausomybės pojūčio, atlaikę prieškario emigracijas ir pokario trėmimus, dabar, gyvendami savoje nepriklausomoje valstybėje, esti graužiami savigailos ir kažkokio nepilnavertiškumo kompleksų? O gal didžiavyrių tautai, susiburiančiai ir susivienijančiai grėsmės akivaizdoje, sunku išgyventi pilką kasdienybę? Esame sėkminga tauta, kurios protėviai čia, šiame širdies formos lopinėlyje šalia Baltijos jūros, gyveno jau kelis tūkstančius metų, tauta, išlaikiusi seniausiąją Europos kalbą, išlikusi ir nepalūžusi istorinių kataklizmų laikais.

 

„Man įdomu čia gyventi dar dėl vieno dalyko, – viename interviu sakė Kazys Almenas, fizikas, atominės energetikos profesorius, rašytojas, keliautojas, išmaišęs įvairiausias pasaulio vietas, užaugęs Nebraskos valstijoje JAV ir dabar gyvenantis Vilniuje. – Mes turime įvairų ir žmogaus gyvenimui tinkamą klimatą, turime daug gėlo vandens ir mūsų tokiame plote yra palyginti mažai. Palyginimui – Belgijoje, Olandijoje ir Liuksemburge dabar gyvena arti 30 milijonų žmonių. Teritorija panaši, klimato juosta panaši, tik gyventojų dešimteriopai daugiau, nei Lietuvoje. Tai reiškia, kad visą erdvę, orą, miškus, ežerus dalijasi daugiau žmonių. O visa kita – valdymo formas, informaciją, žinias, techniką ir pan. – galime turėti tokią pačią, kaip turi belgas ar olandas. Lietuva  tiesiog pasmerkta būti sėkminga Europos valstybė“, – tvirtino K. Almenas.

 

Išties, XIX a. pabaigoje iš pasaulio žemėlapių Lietuvos vardas apskritai jau buvo išnykęs, tai, kas buvo likę, vadinosi Rusijos carinės imperijos severno zapadnij krai – šiaurės vakarų kraštu. Po 1863 m. sukilimo keturiasdešimtį metų buvo uždrausti lietuviški leidiniai lotyniškais rašmenimis, o gyventojai nuožmiai rusinti. Sovietų valdoma mūsų šalis XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje negausiems atvykėliams į Lietuvą taip pat atrodė totalitarinio režimo nualinta, politiškai, ekonomiškai, moraliai ir kultūriškai pavergta. Verta prisiminti, jog okupuota ir visiškai į Sovietų Sąjungą integruota Lietuva buvo praradusi bet kokias suvereniteto žymes. Lietuva viso labo tebuvo Sovietų Sąjungos provincija – centralizuota sovietinė valstybė su ja atitinkamai ir elgėsi. Lietuvių tautą ir valstybę gelbėjo tik kalba. Kaip sakė poetas Marcelijus Martinaitis, kalba – tai dvasios namai. Baltiškosios dvasios, senosios Europos dvasios, kurios sergėtojai mes, lietuviai, esame. Galbūt toji dvasia ir lėmė, kad per du dešimtmečius nuo nepriklausomybės paskelbimo 1990 metais Lietuva vėl grįžo į Europos šeimą, tapo laisva, demokratiška valstybe, kurioje auga ir bręsta pilietinė visuomenė, laisva ir nepriklausoma žurnalistika, siekiama sudaryti sąlygas efektyviai rinkos ekonomikai vystytis, vykdoma dinamiška bei ambicinga užsienio politika. Lietuvai tapus ES ir NATO nare galime jaustis palyginti saugiai ir tvirtai, net jei kaimyninės didžiosios valstybės ne visada yra patenkintos Lietuvos valdžios sprendimais. Net ir šiuo, pasaulinės krizės laiku, daugelio tarptautinių finansinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų pagyrimai patvirtina: taip, lietuviai moka tvarkytis net ir labai nelengvomis sąlygomis. Ir tai ne mandagumo reveransai ar gražūs palinkėjimai ateičiai.

 

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos valstybę reikėjo atstatyti nuo pamatų, iš nieko sukurti ginkluotąsias pajėgas, suburti diplomatinį korpusą ir saugumo tarnybas, atskirti teismų sistemą nuo Maskvos kontrolės ir šalies ūkį išlaisvinti iš sovietinės komandinės ekonomikos gniaužtų, sukurti visiškai naują valstybės sanklodą. Tai pavyko sėkmingai padaryti. Esame visaverčiai Europos Sąjungos ir NATO nariai, mūsų kariai dalyvauja atstatymo misijose Afganistane, mūsų vaikai, baigę Lietuvos mokyklas, gali mokytis tiek Lietuvos, tiek užsienio universitetuose. Žmonės, neradę sau tinkamo darbo čia, vyksta jo ieškoti į kitas šalis. O gerovės valstybę kuriame kasdien kiekvienas. Vis nemažėja nepatenkintų ekonomine Lietuvos padėtimi? Dejuojama, kad Lietuva blogai gyvena? Žiūrint, su kuo ir kaip lyginsi. Kita vertus, kas svarbiau – ar gyventi tam, kad valgytume, ar valgyti tam, kad gyventume? Čia gyvenantys net ir patys neturtingiausieji badu nemiršta…

 

Lietuva nėra didelė šalis, per dieną ją skersai ir išilgai pervažiuotum. Lietuva neturtinga gamtos išteklių, neturi aukso kasyklų ar dujų telkinių. Mūsų turtai yra pati gamta ir žmonės, beje, iki šių dienų išlaikę iš senolių paveldėtą gamtos pojūtį. Tai, kaip ir senoji kalba, suteikia mums atspirtį, rodo mūsų išskirtinumą. O kas yra išskirtinis, tas šiame sparčiai globalėjančiame pasaulyje būtinai randa savo vietą ir savo tikslą, turi ateitį. Štai esame išskirtiniai krepšinio pasaulyje. 1937 ir 1939 m. laimėtas Europos krepšinio čempionų titulas į Lietuvą grįžo 2003-aisiais, o olimpinius medalius nacionalinė krepšinio rinktinė nuo nepriklausomybės atkūrimo namo parvežė tris kartus. Teturime tris milijonus gyventojų, o iki šiol tarp septynių milijardų Žemės gyventojų mūsų krepšininkai yra pasaulio geriausiųjų šios sporto šakos dešimtuke. Mūsų teatro režisierių vardai puikiai žinomi pasaulyje. Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas – nuolatiniai prestižinių tarptautinių teatro festivalių Italijoje ir Prancūzijoje laimėtojai, Cezaris Graužinis puikiai žinomas Skandinavijos šalių teatralams, prieš kelerius metus Rimas Tuminas priėmė kvietimą vadovauti legendiniam Maskvos J. Vachtangovo teatrui.

 

Gegužės pirmą dieną atidaroma Pasaulinė 2010 paroda Šanchajuje. Pasaulinėse mugėse Lietuva kaip nepriklausoma šalis dalyvauja jau devintą kartą. „Expo Saragoza 2008“, organizatoriai pagrindinį dėmesį sutelkė vandens išteklių naudojimo pasaulyje problemoms ir Lietuvos paviljonas „Lietaus namai“ ten turėjo ypatingą pasisekimą. Pasaulinės parodos komisaras Emilio Fernandes Castano sakė, kad „taiklus Lietuvos paviljono dizaino ir turinio pasirinkimas pavertė ją viena iš parodos žvaigždžių, kuri jau spėjo įgyti įvairaus amžiaus publikos simpatijas. Lietuva mokėjo ne tik perteikti didžiulei publikai savo šalies grožį, bet ir pateikė labai svarbią, mus vienijančią temą“. Šanchajaus Expo 2010 tema – „Geresnis miestas, geresnis gyvenimas“. Lietuva joje žada save parodyti iš skrydžio oro balionu aukštumų.

 

„Lietuvoje verslą kurti yra lengva, kaip niekada iki šiol, o darbuotojams darbo sąlygos yra kur kas geresnės nei, pavyzdžiui, JAV“, – sako „GetJar“ vadovas Ilja Laursas, pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų. I. Laursas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus. Prieš ketverius metus sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu yra didžiausias nemokamų mobiliųjų žaidimų ir programų portalas pasaulyje. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams. Šios lietuviško kapitalo įmonės, gimusios kažkur Fabijoniškių daugiaaukščiuose, sėkmė taip pat įrodo, kad Lietuvos turtas yra žmonės, jų intelektas, jų darbas. Visai nesvarbu, kur lietuvis ar su Lietuva susijęs pasaulio gyventojas yra, kokiame mūsų planetos taške gyvena, šiais pasaulio įtinklinimo ir žaibiškos komunikacijos laikais kiekvienas su Lietuva susijęs žmogus gali kruopelė po kruopelės nešti savo indėlį į Lietuvos aruodą. Ir neša.

 

Dabar atsiranda daugybė virtualaus bendravimo galimybių, taigi Lietuva nebėra tik geografinė sąvoka. „Globali Lietuva jau yra tikrovė, – sakė Seimo narys dr. Mantas Adomėnas radijo laidoje „Tarp Rytų ir Vakarų“. – Jau esame išsiblaškę po pasaulį. Žmonės nebūtinai grįš čia, į geografinę Lietuvą. Virtuali erdvė nepakeis gyvo bendravimo, bet tai yra labai galinga priemonė išlaikyti ryšius su žmonėmis visame pasaulyje.“ Virtualiame pasaulyje jau egzistuoja lietuvių verslininkų, IT specialistų, finansininkų, įvairių specialybių profesionalų klubai, tinklalapiai, kur žmonės iš viso pasaulio dalijasi patirtimi, patarimais, ieško galimybių investicijoms į Lietuvą. Ar tai nėra sėkmės Lietuvos tąsa? Tai, ką laikome silpnybėmis, išties galbūt yra mūsų pranašumai.

 

Politika.lt

---

Komentarai

Ponas 2010-06-01 10:31:20
Lietuviai nežino savo istorijos. Lietuviai niekada neturėjo savų istorikų. Lietuviukai niekada neturėjo savo Tėvynės istorijos vadovėlių. Tai didelė problema: "nežinantys istorijos tėra vaikai". Vaikus labai lengva mulkinti, apgaudinėti, apvaginėti ir t.t.



Lietuvos naikinimo planas 2010-05-10 16:31:55
Atgimsta didžiarusiškoji ideologija, neoimperinė politika, Rusija ciniškai manipuliuoja fašizmo nugalėtojos įvaizdžiu, siekdama didinti savo geokultūrinę įtaką visų pirma rusakalbiams Baltijos šalių gyventojams. Tai dar vienas viešųjų ryšių specialistų parengtas projektas, kuriuo Kremlius stengiasi užmaskuoti savo kultūrinės, ideologinės ir politinės įtakos stiprinimą. Praleidziam viso paveikslo turini. Esme tame, kad Lietuva puolama visais frontais ir specialiai kuriami skandalai, kad Lietuva sumenkinti ir diskredituoti. Neabejotinai kazkas labai nori kad Stalino zodziai ir Lietuvoj butu auksu irasyti ir lenkiamasi stabam, kaip Stalinui, vel, o ne visagaliui Dievui. Norima ibrukti sovietiniu balvonu ir apskritai Raudonosios armijos - isvaduotojos ideja ir isbraukti is lietuviu atminties ka jinai dare Lietuvoje po karo... TAIGI: klausimas -kada Nepriklausomos Lietuvos Respublikoje oficiali valdzia oficialiai pagerbs Lietuvos kovotojus uz laisve ir kovotojus pries okupanta - Rusija, Lenkija ir Vokietija ir oficialiai, konkreciai bus ivardinta kas, kada ir kaip. klausimas, itariu, retorinis, nes valdzia nedirba Lietuvos valstybei, is jos veiksmu ir politikos matosi, kad Lietuva naikinama su kiekviena diena, nera jokio Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir 1918-1939 metu respublikos vertybiu pratesimo ir puoselejimo. Pokario rezistencinis pasipriesinimas taip ir lieka nustumtas i sona, tautines vertybes niekinamos. Lenkai jau visa gerkle rekia, kad Vilnius ir Vilniaus krastas tai istorines lenku zemes, lietuviu visai nebuvo ir LDK tai Baltarusija, Rusija primygtinai skelbia, kad jokios Lietuvos okupacijos nebuvo ir senai yra pradejus psichologini kara pries Lietuva per informacines priemones, valdzios papirkinejima ir rusisku vertybiu brukima lietuviams atvirai ir per pasamone (rusiska muzika, uzsakyti straipsniai ir samdomi komentatoriai, kuriami propagandiniai tinklapiai, uzsakytos laidos TV ir t.t.). Tuo tarpu korupcija ir kriminaline situacija nevaldoma, lietuviai specialiai verciami emigruoti, bedarbyste juoda, valdininku vagystes tesiasi, Lietuva smeiziama ir diskredituojama pasaulineje arenoje visais imanomais budais. TAI YRA KARAS. jei nekilsim i kova siandien, rytoj musu jau nebebus Londonas

Jūsų vardas: El. pašto adresas: Jūsų komentaras: