Dėl prieš penketą metų vykusios prezidento apkaltos Europos Parlamento (EP) rinkimai Lietuvoje pasmerkti likti šalies vadovo rinkimų šešėlyje. Tačiau populiarindami savo darbovietę nepersistengė ir patys mūsuose išrinkti europarlamentarai. Vyriausioji rinkimų komisija penktadienį oficialiai paskelbs rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašą. Tačiau jau dabar galima drąsiai teigti, kad bent pusė šiuo metu Briuselyje ir Strasbūre dirbančių Lietuvos atstovų atgal nebegrįš. Priblėso ir dalies politikų noras, ir jų partijų bei rinkėjų parama.

Pagal Liberalų ir centro sąjungos sąrašą į EP išrinktas Eugenijus Gentvilas vėliau tapo nuo šios partijos atplyšusio Liberalų sąjūdžio vienu iš lyderių. Tačiau liberalams patekus į valdančiąją koaliciją Lietuvoje, pagrindiniai jos vadovai nenori palikti dabartinių darboviečių. Puiki proga patirties EP turinčiam politikui. Tačiau partijos sąrašo priekyje atsidūrė nepartinis Leonidas Donskis. O E. Gentvilas, šiaip jau nebuvęs trečiame plane ir dirbęs Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pirmininko pavaduotoju, matyt, pasiilgo ūkiškesnės veiklos. Ilgametis Klaipėdos meras, buvęs ūkio ministras ir laikinasis premjeras, nusprendė pretenduoti į valstybinio jūrų uosto vadovus.

Daugiausiai mandatų – penkis – 2004 metais gavo į populiarumo viršūnę įkopusi Darbo partija. Dabar pirmosiose darbiečių rinkimų gretose teliko vienas iš penketuko – Šarūnas Birutis. Akivaizdi anuomečio sąrašo lyderė Ona Juknevičienė dėmesio centre išliko ir išvykusi į Briuselį. Tačiau pernai vasarį ji paliko darbiečius, teigdama, kad jai nepriimtina, jog partija balsavo už Atominės elektrinės įstatymą. Šįkart į EP rinkimus ji ves Lietuvos centro partijos sąrašą. Greičiausiai tai ženklina O. Juknevičienės pasitraukimą iš aktyvios politikos, mat jos pergalė būtų didžiulė asmeninė sėkmė, ką jau kalbėti apie partiją. Likę trys darbiečiai pernelyg nesireiškė ir dirbdami EP, ir dabar, priešrinkiminiu laikotarpiu. Danutei Budreikaitei, Arūnui Degučiui ir Jolantai Dičkutei neliko vietos sąrašo pradžioje, kuriame šįkart įsitaisė partijos lyderiai, kitaip nei 2004 metais, neturintys iliuzijų netrukus perimti pagrindinius svertus Lietuvos vidaus politikoje. 

Tuomečių Liberalų demokratų (dabar – Tvarka ir Teisingumas) rinkėjai į Briuselį delegavo Rolandą Pavilionį. Šiam iškeliavus Anapilin, jį pakeitė Eugenijus Maldeikis. Dabar jis seka O. Juknevičienės pėdomis – EP rinkimuose dalyvaus su neparlamentine Pilietinės demokratijos partija. Ten pat rinkėjai ras ir prieš penketą metų pagal liberalcentristų sąrašą išrinktą Margaritą Starkevičiūtę. Jeigu neįvyks stebuklas, Briuselyje vienas kitam rankos šie politikai nebespaus.

Bene stabiliausiai atrodo Tėvynės sąjunga, tiesa, per penkerius metus pailginusi pavadinimą. Partijos kandidatų sąrašo viršūnėje – tie patys du politikai, kurie ir šiuo metu dirba EP – Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė. Dešiniųjų patriarchas apskritai bene ryškiausiai matoma lietuviška figūra tarp Briuselio parlamentarų, kuri tiek Europoje, tiek Lietuvoje reiškiasi ne vien tada, kai savo tinklalapyje reikia pranešti apie EP sprendimus ar pažintiniuose radijo pokalbiuose pakomentuoti parlamento įtaką europiečių gyvenimui. L. Andrikienė taip pat pakliūtų tarp aktyviausių Lietuvos deleguotų europarlamentarų – bent jau dėl jos biuro pradėto leisti žurnalo saviironišku pavadinimu „Europos laiku“. Tačiau iš tiesų bene ryškiausiai viešojoje erdvėje ji sužibėjo, kai šių metų pradžioje paskelbė apie galimybę dalyvauti šalies prezidento rinkimuose.