POLITIKA

Į tradicinį sąskrydį Dubysos slėnyje susirinkę buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai ragino Vyriausybę daugiau dėmesio skirti okupacinio režimo aukoms. sąskrydyje dalyvavusio europarlamentaro Vytauto Landsbergio nuomone, reikalaujant teisingumo ir kompensacijų iniciatyvos trūksta ne tik valdžiai, bet ir patiems nukentėjusiesiems. "Jeigu tūkstančiai tremtinių pareiškimų ateitų į Lietuvos teismus, tada Vyriausybė gal irgi pradėtų krapštyti galvas",- sakė jis. KAUNO DIENA

Į sąskrydį atvyko ir antisemitiniais išpuoliais pagarsėjusio Mindaugo Murzos vadovaujami radikalai, prieš keletą metų savo dalyvavimu papiktinę prezidentą Valdą Adamkų. Juodai kariškai apsirengę ir raudonas vėliavas su simbolika, panašia į fašistinę, išskleidęs nedidelis vyrų būrys didelio dėmesio nesulaukė. M.Murza aiškino atvykęs pažiūrėti, kiek dar yra Lietuvą gynusių žmonių, iš kurių jo bendražygiai galėtų perimti estafetę. LIETUVOS RYTAS

Gelgaudiškio (Šakių r.) bendruomenės viltys susigrąžinti iš Turto valdymo fondo nykstančius Gelgaudiškio dvaro ansamblio pastatus vėl pakibo ant plauko. Valstybės turto fondas (VTF) Marijampolės apskrities valdininkams nepateikia dokumentų, kurie reikalingi rengiantis dvarą perduoti apskričiai. Šakių rajonas įeina į turizmo plėtros galimybių turintį Nemuno-Kuršių marių regioną, o Gelgaudiškio dvaras yra realus pretendentas į struktūrinių fondų paramą. "Kas gali paneigti, kad šia parama privatizavęs pastatus tikisi pasinaudoti kažkas kitas, o ne bendruomenė? Kai pastatai bus parduoti, bendruomenė negalės nė per žingsnį prisiartinti prie pastatų, prarasime ne tik galimybę jais naudotis visuomenės poreikiams, bet ir miestelio istoriją", -"Respublikai" sakė Gelgaudiškio bendruomenės centro "Atgaiva" vadovas Edmundas Rinkevičius. RESPUBLIKA

"Mano manymu, perduoti dvarų pastatus bendruomenėms - geras sprendimas. Tuo labiau jeigu dar yra tokio didelio noro, kaip gelgaudiškiečiai turi. Neremontuojami pastatai visai sunyks, o bendruomenės vis tiek prašo patalpų. Tai gal geriau bendruomenėms atiduoti valdyti senus negu statyti naujus",- sakė Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius. RESPUBLIKA

"Gerai, kad gelgaudiškiečiai nusiteikę dvarą išsaugoti, bet vien nusiteikimo maža. Turime ir kitokių pavyzdžių Lietuvoje. Turto valdymo fondui būtų geriau kuo greičiau šia našta atsikratyti, bet kaip Lietuvos pilietis noriu, kad kultūros paveldas išliktų",- teigia Valstybės turto fondo generalinis direktorius Audrius Rudys. RESPUBLIKA

Vyriausybės vadovo Gedimino Kirkilo nuomone, po statybų skandalo situacija Neringoje yra labai pavojinga - visi skendi ambicijose ir niekas nejuda iš vietos. "Didžiausias pavojus kiekvienai kurortinei vietovei - Neringai taip pat - būti pamirštai ir nelankomai žmonių. Tai pats didžiausias pavojus ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu, nes vietiniai žmonės pradėtų išvykti, netektų įprastų darbų.Todėl būtina priimti protingus sprendimus", - "Klaipėdai" teigė Vyriausybės vadovas. Premjeras tvirtino gerai žinąs Neringos problemas, apie tai jis kalbėjosi ne su vienu vietiniu žmogumi, buvo susitikęs su Neringos meru Vigantu Giedraičiu. "Mes, lietuviai lendame į šaltą penkiolikos laipsnių jūros vandenį, tuo tarpu vakariečių į tokį vandenį neįkiši", - sakė Gediminas Kirkilas ir pridūrė, jog Neringai būtinos kelios naujos sporto salės, uždaras baseinas. Pasak premjero, vietos savivaldybė turi galvoti apie struktūrinių Europos Sąjungos fondų panaudojimą, jie turizmui ir rekreacijai skiria daug pinigų. KLAIPĖDA

Komentuodamas praėjusios savaitės įvykius, Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius daug dėmesio skyrė penktadieniniam Permainų koalicijos sprendimui palikti Tarybos posėdžių salę. Mero teigimu, šis sprendimas buvo "labai neteisingas", ir jis viliasi, kad ateityje to išvengti pavyks. "Tai pirmas kartas miesto Savivaldybės tarybos istorijoje, kada buvo bandoma "balsuoti kojomis", - sakė R. Taraškevičius. Poelgis neteisingas, anot mero, vien dėl to, kad toliau turėjo būti svarstomi gyvybiškai svarbūs klausimai, susiję su moksleivio krepšelio lėšų bei pinigų, skirtų ugdymo literatūrai įsigyti, skirstymu ir pan. VAKARŲ EKSPRESAS

Pastarąjį Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdį teko pabaigti 16-ai politikų iš 31, nes opozicija išėjo iš salės. Meras Rimantas Taraškevičius, komentuodamas prabėgusios savaitės įvykius, sakė, kad praėjusį ketvirtadienį įvyko neregėtas dalykas miesto taryboje. "Opozicija dar niekada nėra "balsavusi kojomis", - teigė savivaldybės vadovas. Politikai į ginčus įsivėlė svarstydami detaliuosius planus. "Aš siūliau, kad būtų sudaryta ekspertų komisija ir išsiaiškintų, ar yra padaryta pažeidimų. Tačiau "Permainų" koalicija reikalavo netvirtinti detaliojo plano", - sakė meras Rimantas Taraškevičius. KLAIPĖDA

V.Mazuzas, iš dienraščio L.T. sužinojęs, kad jo atlyginimas yra didžiausias, nustebo: "Oho. Matyt daugiausia iš visų dirbu". Lietuvoje savivaldybių vadovams atlyginimai mokami chaotiškai. Pavyzdžiui, daugiausiai iš visų merų uždirbantis Panevėžio miesto vadovas Vitas Matuzas, neatskaičius mokesčių, gauna 5875 litus, o Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio atlyginimas yra gerokai mažesnis - 4640 litų. Kodėl? LAIKRAŠTIS TAU

"Miestų gyventojai įpranta prie automobilių spūsčių, gyvenantys šalia geležinkelio - prie traukinių dundėjimo, o Ruklos žmonės yra pripratę prie kulkų zvimbimo", - "Lietuvos rytui" kalbėjo Jonavos rajono Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis. Rukloje nejaukiai pasijunta nebent prašalaičiai. Tuo tarpu vietinių gyventojų visai netrikdo greta esančiame Gaižiūnų poligone vykstančios šaudymo pratybos. Čia paleidžiama tūkstančiai šūvių, o sklindantis šaudymų garsas girdimas visame miestelyje. Grybautojų takais 52 tūkst. kvadratinių kilometrų užimančiame poligone nusprendė pasidomėti ir "Lietuvos rytas". "Žmonės įprato prie šaudymų, jiems tai - įprasta.Ne vienas grybautojas kaip tik tada ir pasileidžia į mišką.Žino, kad ras daugiau grybų, nes bus mažiau konkurentų. Pelnas aptemdo protą", - kalbėjo Ruklos seniūnas G.Jasiulionis. LIETUVOS RYTAS

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas šiemet per atostogas įkopė į Monblaną. Iki tol alpinisto duonos neragavęs ministras teigia patyręs nepaprastų įspūdžių. Kalnų pakerėti tikina esą ir kiti politikai.Tuo tarpu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovui Algirdui Sysui bendrapartiečio socdemo J.Oleko pasiektas aukštis neatrodo kažkas nepaprasta. Vaikščiojimas po kalnus jam - praeities etapas. "Prieš maždaug dvidešimt penkerius metus esu buvęs Altajuje, Tian Šanyje, Urale, - dienraščiui L.T. pasakojo A.Sysas. - Į viršukalnes nekopiau, bet 4000 metrų aukštį pasiekęs esu". "Valstietis" Skirmantas Pabedinskas iki šiol mena pernykštę išvyką į Tian Šanio kalnus. Tiesa, ji buvo ne tokia ekstremali kaip J.Oleko. LAIKRAŠTIS TAU

TEISĖTVARKA

Po "Respublikos" publikacijos apie Trakų rajono Kariotiškių sąvartyne rastus svarbius policijos dokumentus, kurie turi būti saugomi 75 metus, pradėti iškart du tyrimai. Administracinę procedūrą pradėjo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). Redakciją pasiekė raštas, kuriame prašoma perduoti dokumentus VDAI arba Vidaus reikalų ministerijai. Kaip dokumentai atsirado sąvartyne, aiškinasi ir Policijos departamento (PD) atstovai. "Respublikos" šaltinių teigimu, nurodymą išsiaiškinti įvykio aplinkybes pareigūnams davė PD vadovybė. Sąvartyne besimėtančiais įsakymais susidomėjo ir vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys. RESPUBLIKA

Paauglė su metų broliuku, nepasisakiusi mamai, dviem paroms dingo iš namų. Buvo paskelbta vaikų paieška. Laimė, jiems nieko blogo neatsitiko. Šeštadienį trylikametė paskambino mamai ir pranešė jau grįžtanti namo iš Palangos. Paauglė tikino, kad jai ir broliui nieko blogo neatsitiko. Vis dėlto mergaitei teks pasiaiškinti ne tik mamai, bet ir policininkams. KLAIPĖDA

KULTŪRA

Palangoje po metų pertraukos apsilankęs šalies poetas Justinas Marcinkevičius vėl sutraukė didžiulį savo kūrybos gerbėjų būrį. Gintaro muziejuje savaitgalį vykusiame poeto kūrybos vakare negalėjo sutilpti visu norintys išgirsti J.Marcinkevičiaus eiles, kurias skaitė pats autorius ir Klaipėdos dramos teatro aktorius Vytautas Paukštė. Garsų poetądžiugina žmonių dėmesys. LIETUVOS RYTAS

"Visas prieš keliasdešimt metų rašytas poemas šiek tiek taisiau. Bet ypač pakito mano mėgstamiausia poema "Kraujas ir pelenai", kuri yra pati populiariausia. Iki šiol yra pasirodę daugiau kaip 20 jos leidimų įvairiomis pasaulio kalbomis. Kai prieš 40 metų šios poemos rankraštį įteikiau leidyklai, man buvo įsakmiai pasiūlyta į poemą įpinti pasipriešinimo hitlerinei okupacijai motyvą, partizaninio judėjimo kovos vaizdus. Norėdamas, kad ta poema pasirodytų, pamėginau tai padaryti. dabar grįžęs prie "Kraujo ir pelenų": poemą apvaliau - atsisakiau man tada įpiršto svetimkūnio",- pasakojo poetas Justinas Marcinkevičius. LIETUVOS RYTAS

Gražuolių konkursas virto žiauria katorga. Nemigos naktys, repeticijos iki sąmonės netekimo, autobusus lydinti greitoji ir ašarų pakalnė. Tai - "Miss Tourism Queen International" konkurso dalyvių kasdienybė, kurią matė ir Lietuvos atstovė Olga Ivanova. " Džiugu, kad sveikatos sutrikimų ir kitų problemų Kinijoje patirti neteko. Tačiau vilčių kelionė nepateisino. Džiaugiuosi, kad viskas pagaliau baigėsi",- sakė Lietuvos atstovė Olga Ivanova.-"Pasibaisėjau rengėjų elgesiu su dalyvėmis, nesuprantu tokio abejingumo. Šiame konkurse daugiau niekada nedalyvaučiau". RESPUBLIKA

Tarptautinio Nidos džiazo festivalio pradžią ir pabaigą paženklino skandalai. Juos sukėlė policininkai bei pernelyg įsiaudrinę džiazo gerbėjai, kurie viešai apsinuogino. Tai - ne pirmieji incidentai šiame, jau septintą kartą vykusiame renginyje. Tai - ne pirmieji incidentai šiame, jau septintą kartą vykusiame renginyje. Praėjusį penktadienį, per Nidos festivalio atidarymą, pliaupiant lietui po skėčiais įsitaisiusiai publikai poilsio namų "Auksinės kopos" estradoje buvo parodytas unikalus džiazo garsenybių Vladimiro Čekasino ir Leonido Šinkarenkos projektas "Vandens fantazija". Į jį buvo įtraukti ne tik muzikantai, bet ir šokėjos, dainininkės, sinchroninio plaukimo profesionalės, lazerių efektų meistrai. Kai, pasibaigus koncertui, atlikėjams ovacijas kėlė džiazo gerbėjai, tarp kurių buvo politikos veikėjų, verslo banginių, ant scenos užkopė du policijos pareigūnai. Dar tebesilenkiančiam publikai ir gitaros nespėjusiam nusiimti festivalio prodiuseriui L.Šinkarenkai jie įteikė kvietimą kitą dieną atvykti į policiją. Pretekstas - festivalis užsitęsė 18 minučių ilgiau, nei buvo duotas leidimas, ir policija sulaukė nepatenkintų piliečių skambučių. LIETUVOS RYTAS

Draudimai rūkyti uostamiestyje negresia. Valdžia nesiryžta reaguoti į nerūkančiųjų skundus dėl grėsmės jų sveikatai. Bijodama rūkalių pykčio Klaipėdos savivaldybė vis nesiryžta uždrausti pešti dūmą viešosiose vietose. Todėl nerūkantiesiems belieka tik verkšlenti, kad autobusų stotelėse ar pliažuose greta rūkantys žmonės kenkia jų sveikatai. Tiesa, į vieną tokį skundą buvo atsižvelgta, todėl šią savaitę startuos akcija, raginanti nerūkyti stotelių paviljonuose. Savivaldybė nuotaikingą, nerūkyti skatinančią akciją organizuos kartu su įstaiga "Klaipėdos keleivinis transportas". "Jeigu savivaldybėms suteikta teisė uždrausti rūkyti pasirinktose viešosiose vietose, tai tegul taip ir daro. Savivaldybės nuolat verkia, kad turi per mažai galių. Tačiau kai jos suteikiamos, tuomet gręžiojasi į Seimą. Tegul ir jos prisiima politinę atsakomybę", - rėžė Seimo narė Dangutė Mikutienė. KLAIPĖDA

Šeštadienį keturias dienas gyvavusios kūrybinės respublikos - tarptautinio plenero "Šiaulių Monmartro respublika" - dalyviai pristatė darbus ir atsisveikino iki kitų metų. Šeštadienį P.Bugailiškio sode susirinkę "Šiaulių Monmartro respublikos" dalyviai ir žiūrovai apžiūrinėjo plenero metu sukurtus darbus, bendravo su jų autoriais. Ketvirtą kartą surengtas pleneras šiais metais išsiskyrė dalyvių gausa ir plačia jų geografija: kūrė 22 menininkai iš septynių pasaulio šalių. Vienas jų atvyko iš Čilės. Šiųmetėje "Monmartro respublikoje" buvo mokoma tolerancijos. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

ELTA