Vilnius, liepos 26 d. (ELTA).

POLITIKA

Vilniaus konservatoriai siūlo savo partijai mažumos Vyriausybę toliau remti tik tuomet, jei socialdemokratai nuvers dabartinę Vilniaus valdžią. Sostinės konservatorių lyderis Kęstutis Masiulis socialdemokratus spausti pasiūlė po to, kai ėmė strigti jo inicijuota interpeliacija Vilniaus merui Juozui Imbrasui. Konservatorių frakcija galutinai apsisprendė siekti, kad pavykus iš sostinės vadovo pozicijų išstumti J.Imbarsą, jo vietą užimtų tik Tėvynės sąjungos narys. Jų siūlomas kandidatas į Vilniaus mero postą - K.Masiulis. KAUNO DIENA

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė paskirta antrai kadencijai. Ji vakar sostinėje davė priesaiką, kurią priėmė laikinai Premjerą pavaduojantis susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Vyriausybės atstovų apskrityse kadencija - ketveri metai. KLAIPĖDA

TEISĖTVARKA

Algimanto Pavilonio veikla Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fonde (LVKRRF) susidomėjo prokurorai. Buvęs LVKRRF vadovas, kuriam dabar - 53-eji, įtariamas svetimo turto švaistymu, apgaulinga bei aplaidžia buhalterine apskaita ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Kartu su A.Paviloniu įtariamąja tapo buvusi fondo finansininkė Audra Baliukonienė. Vilniaus apygardos prokuratūra dėl to atlieka ikiteisminį tyrimą. A.Pavilonis LVKRRF vadovavo nuo 1994 iki 2007 metų. "A.Pavilonis yra vienas labiausiai gerbiamų ir profesionalių kūrėjų, kuriuos man yra tekę sutikti. Jis atstovavo Lietuvai kilniai, oriai, ištikimai. Mano nuomone, A.Pavilonio pašalinimas yra didžiulis praradimas Lietuvos krepšiniui", - taip kalbėjo ilgametis rinktinės trenerių talkininkas Donnas Nelsonas. Ar tai iš tiesų praradimas? Iš prokuratūrai pateiktos medžiagos aiškėja, kodėl NBA klubo "Dallas Mavericks" generalinis vadybininkas mūru stoja už A.Pavilonį. Pasirodo, amerikietį su lietuviu siejo ir neaiškūs piniginiai reikalai. LVKRRF likvidatorius Arnoldas Masalskis įsitikinęs, kad fonde padaryta daugybė pažeidimų. LIETUVOS RYTAS

Ugnis bejėgė prieš drąsą. Šalčininkų rajone gyvenantis 26 metų statybininkas Jonas Šilobritas prisipažino, kad dabar žinąs, jog ne veltui gyveno. Žaibui uždegus kaimynų namą, sproginėjant stogo šiferiui ir plieskiant atvirai liepsnai, jis tą nakties akimirką nedvejodamas puolė ant degančio namo stogo ir kaimynų vaikus ištraukė iš pragaro. Vyras iš gaisro ištraukė du kaimynų vaikus - šešerių Raimondėlį ir septyniolikmetę Daivą. "Mano Jonas - kaip koks katinas: bėgo ir nubėgo stogais, langais, kol išplėšė kažin kokias lentas ir išvadavo gaisro įkalintus klykiančius vaikus", didžiuodamasi sūnumi sakė Jono motina Jadvyga Šilobrit. RESPUBLIKA

Paniekinamas Vyriausybės požiūris į nestatutinius ugniagesius verčia pastaruosius ieškotis geriau mokamo užsiėmimo. Tuo tarpu dėl masiškai tarnybą paliekančių ugniagesių kyla pavojus, kad gaisro užklupti žmonės reikiamos pagalbos nesulauks. "Žmonos mus dėl tokių algų iš namų veja, - "Respublikai" pasakojo panoręs likti neįvardytas nestatutinis ugniagesys. - Tuo tarpu Vyriausybė mus tarsi prilygina nekvalifikuotiems valytojams, nors dirbame tą patį darbą, kaip ir statutiniai pareigūnai, turime ir kvėpavimo aparatus, ir avarijose reikalingą gelbėjimo įrangą, cheminius kostiumus". Nestatutiniai ugniagesiai į rankas gauna 800-900 litų atlyginimą. Tapę statutiniais jie prie algos prisidurtų dar apie 500 litų bei gautų socialines garantijas, kurių dabar neturi. RESPUBLIKA

Vieno akylo klaipėdiečio sąmoningumas užkirto kelią skaudžiai nelaimei - vyriškis pastebėjo artilerijos sviedinį besinešančius mažamečius ir atėmė iš jų pavojingą nešulį. Paaiškėjo, jog nuo II pasaulinio karo laikų likęs sviedinys galėjo sprogti bet kuriuo momentu. Klaipėdietis Antanas Grublys sako nesąs didvyris, nors būtent jo veiksmų dėka kelių uostamiesčio šeimų neištiko kraupi tragedija, galėjusi nusinešti ne vieno žmogaus gyvybę. Praėjusį šeštadienio popietę 49 metų A. Grublys. Debreceno gatvės pradžioje pastebėjo du 7-8 metų amžiaus berniukus, nešančius įtartiną metalo gabalą polietileno maišelyje. "Įspyriau į užpakalį ir atėmiau", - paprastai "Vakarų ekspresui" aiškino anksčiau tolimųjų reisų vairuotoju dirbęs, o dabar neįgaliuoju pripažintas vyriškis. VAKARŲ EKSPRESAS

"Noriu sugrįžti į Lietuvą ir stoti prieš teismą - tik dabar supratau, ką padariau", - tokius žodžius iš 19-mečio Dariaus Vaičekausko, kuris per avariją mirtinai sužalojo dvi moteris, telefonu išgirdo vienas Raseinių policijos pareigūnas. Į Airiją sprukęs raseiniškis teigė norįs grįžti į Lietuvą, bet kelionei neturintis pinigų. Jis bandė pasiduoti Airijos pareigūnams, tačiau šie jo nesulaikė, nes neturėjo Europos arešto orderio. D.Vaičekauskas, vairuodamas draugo automobilį "Opel Vectra", penkis pėsčiuosius, po šventės einančius kelio Raseiniai-Jurbarkas pakraščiu, parbloškė praėjusį sekmadienį kelios minutės po vidurnakčio. Dvi moterys žuvo, o kiti pėstieji - tarp jų vienos žuvusiosios 3 metų sūnus - buvo nugabenti į ligoninę. Vairuotojas iš įvykio vietos paspruko. LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Pirmadienio rytą Nacionalinio transplantacijos biuro budintis koordinatorius iš Šiaulių vaikų ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus budinčio reanimatologo gavo pranešimą apie potencialų donorą. Dvejų metų berniukas buvo pernelyg mažas išreikšti savo valią dėl donorystės. Po pokalbio su gydytojais tėvai sutiko, kad transplantacijai būtų paaukotos sūnaus ragenos. Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikose ragenos bus persodintos dviem pacientams, esantiems nacionaliniame laukiančiųjų sąraše. Tai bus jau 19-oji ir 20-oji ragenų transplantacijos šiais metais. RESPUBLIKA

Vakar pavakarę duris žiūrovų miniai atvėrė naujoji 5500 vietų Šiaulių arena. Į renginį suvažiavę svečiai negailėjo komplimentų šeimininkams, neakivaizdžiose lenktynėse aplenkusiems ne tik Klaipėdą, Panevėžį, bet ir Kauną. Premjeras Gediminas Kirkilas pagyrė ne tik Šiaulių vadovus, bet ir arenos architektą Eugenijų Miliūną: "Tai įrodymas, kad nereikia ieškoti svetur - mes parys viską puikiai sugebame". Arena atvėrė kelią žengti aukštyn ir "Šiaulių" krepšinio klubui. Ankštoje senutėlėje salėje spaudęsi šiauliečiai krepšininkai šį lapkritį debiutuos ULEB taurės turnyre. LIETUVOS RYTAS

Vakar iškilmingu ceremonialu ir koncertu atidaryta Šiaulių arena .Ypatingai svarbūs asmenys (VIP), kurių pakviesta per pusantro tūkstančio, į areną važiavo nuo 16 valandos. Jiems parodyta kompozicija Antikos motyvais, pasakyta nemažai kalbų, arena pašventinta. Surengta ekskursija ir furšetas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

"Statant areną Šiauliai kauniečiams galėtų tapti pavyzdžiu, kaip reikia priimti ryžtingus sprendimus",- vakar surengtose Šiaulių sporto rūmų atidarymo iškilmėse sakė buvęs šalies vadovas Algirdas Brazauskas. KAUNO DIENA

Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė gyvena teatro patalpose, naudojasi jomis savo asmeniniams interesams, nemoka nuomos bei komunalinių mokesčių. Su tokiais kaltinimais teatro darbuotojai liepos 23-iąją kreipėsi į kultūros ministrą. Vakar ministerijos komisija atliko tarnybinį patikrinimą ir užfiksavo minėtus teatro vadovės nusižengimus. Pusantrų metų teatrui vadovaujanti A. Žigaitytė-Nekrošienė anksčiau neslėpė, jog apsistojo teatre. Pernai vasarį uostamiesčio spaudoje ji skundėsi mažu atlyginimu ir samprotavo: "Kam nuomotis prastą butą, jei tokiame pačiame teatro kambarėlyje nemokamai galiu gyventi". Vakar žiniasklaidai ji pakartojo negalinti iš menkos algos leisti sau nuomotis buto Klaipėdoje. O kadangi teatro vadovės kadencija - tik penkeri metai, A. Žigaitytė-Nekrošienė nenori pirkti buto uostamiestyje. "Atvažiavau čia dirbti, ne gyventi", - sakė ji. VAKARŲ EKSPRESAS

Kultūros ministro Jono Jučo komplimentų dėl gero darbo klausiusi Klaipėdos muzikinio teatro direktorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė net neįtarė, kad netrukus to paties ministro įsakymu sudarytos tarnybinės komisijos bus prikalta prie kryžiaus. Komisija konstatavo, kad teatro vadovė nuolat gyvena jo patalpose, naudojasi jomis asmeniniais tikslais ir nemoka nuomos bei komunalinių mokesčių. "Aš gyvenu Vilniuje, kur yra mano namai. Į Klaipėdą aš atvykau dirbti, o ne gyventi. 2005 metų lapkričio mėnesį laimėjau konkursą penkerius metus eiti Klaipėdos muzikinio teatro direktorės pareigas",- vakar "Respublika" apsilankė muzikiniame teatre, apžiūrėjo minėtas patalpas ir pačios A.Žigaitytės-Nekrošienės tiesiai paklausė, ar ji čia gyvena. RESPUBLIKA

Miegamasis su didele lova, dušas ir dažais tebekvepianti svetainė, kurioje stovi šaldytuvas, pianinas, minkštasis kampelis, o pro langus atsiveria puikus vaizdas į senamiestį. Taip atrodo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bokšto septintajame aukšte įrengtos patalpos, kuriose gyvena teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. Pati teatro vadovė neigia apsigyvenusi darbovietėje. Primenančias svetainę patalpas ji vadina savo darbo kabinetu, o miegamąjį - tiesiog poilsio kambariu. Direktorei neatrodo keista, kad poilsio kabinete yra ir dušas ir dvigulė lova. "Jūs žinote, kad net baseinai ir pirtys būna prie poilsio kambarių. Taip yra toje pačioje Kultūros ministerijoje", - mestelėjo direktorė. KLAIPĖDA

Vakar kultūros ministro patarėjas Mindaugas Šivickas teigė, kad užfiksuoti pažeidimai - akivaizdūs. Pagal teisės aktus poilsio patalpų negalima naudoti asmeninėms reikmėms. Jos negali būti įformintos ir kaip žinybinis butas. "Nesijaučiu nusikaltėlė. Ten juk ne butas - nėra nei viryklės, nei skalbyklės. Ministerijos skiriamas atlyginimas yra per mažas, kad galėčiau nuomotis butą. Juo labiau Klaipėdoje - čia būstas labai brangus". A.Žigaitytė-Nekrošienė mano, kad tokiais metodais su ja siekia susidoroti kai kurie teatro darbuotojai. Artimiausiu metu ketinama atleisti keletą Darbo kodekso nepaisančių žmonių, tad šie esą ir yra skundo iniciatoriai. LIETUVOS RYTAS

Kelis dešimtmečius trukusį gražų kaimynų bendravimą nutraukė naujakurys, sumanęs dviejų namų gyventojus šokdinti pagal savas taisykles. Šešiolika teismų, naktimis kasami grioviai, kastuvu sukapotos rankos, vietoje pasilabinimų grėsmingai iškelti kumščiai, rietenos dėl kelių centimetrų žemės - tokia yra šalia Tulpių ir Kauno gatvių sankryžos stovinčių namų gyventojų kasdienybė. Naujajam savininkui visiškai nerūpi, kad 50 metų senbuviai gyveno pagal kitokias, draugiškų kaimynų, taisykles."Taigi čia mano žemė, mano! Ar jūs norėtumėt, kad jūsų žeme svetimi vaikščiotų?" - R.Jašinskas paaiškina, kad senoliai privalės nurimti, kai jis tame naujame plote atsitvers savo valdas, ir turės laikytis jo taisyklių. PANEVĖŽIO RYTAS

Savaitgalį į pajūrį gali suplūsti kone trečdalis Lietuvos gyventojų. Šį savaitgalį pajūryje rekordiškai daug vyksiančių renginių žmonėms taps ne tik pramoga, bet ir kančia. Klaipėdoje ir Palangoje atvykėliai ir miestiečiai bus priversti kentėti alinančiose automobilių spūstyse. Iš anksto neapsirūpinusiems nakvyne gali tekti miegoti mašinose ar kopose. Tačiau renginių organizatoriams tokios problemos - svetimos. Jų įsitikinimu, daug vienu metu vyksiančių renginių yra puikus sumanymas, nes žmonės turės galimybę rinktis. Nepatenkintiems jie priminė, jog vietas nakvynei reikėjo rezervuoti iš anksto, o dėl uždarytų kelių visuomenė jau yra informuota. Vakar Palangoje prasidėjo jau aštuntųjų 1003 kilometrų žiedinių lenktynių renginiai, kurie tęsis iki sekmadienio paryčių. Šiandien pradžią skelbia ir Jūros šventė. Daug smalsuolių per išeigines į pajūrį privilios ir perplaukti Baltiją pasiryžusio Vidmanto Urbono sutiktuvės bei grandiozinis koncertas. KLAIPĖDA

Ne vienam Jūros šventės svečiui naktimis minkštą guolį atstos suolelis, paplūdimys ar miesto skveras. Kai kurie tokią nakvynę renkasi ne tik dėl to, kad Klaipėdos viešbučiuose likę tik brangiausi kambariai. Susizgribusieji tik dabar pasirūpinti apgyvendinimu per Jūros šventę liks nusivylę - daugumoje uostamiesčio viešbučių laisvų vietų nebėra. Pasak Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato atstovo spaudai Albino Strumylos, per Jūros šventę bei kitus miesto renginius pasirenkančiųjų nakvynę viešose miesto erdvėse būna pilna: ant suolelių, po krūmeliais ar paplūdimyje. Vieni užminga dėl padauginto alkoholio kiekio, kiti - neradę nakvynės vietos po stogu. "Šventė yra šventė. Jei miesto valdžia leidžia gerti alkoholį, kodėl policijos pareigūnai turėtų žmonėms drausti miegoti viešose vietose?" - stebėjosi A. Strumyla. VAKARŲ EKSPRESAS

Trečiadienio su įtampa laukė visi padavusieji dokumentus studijuoti aukštosiose mokyklose - pagaliau paaiškėjo, kas kur įstojo. Kur mokslus krims, sužinojo ir Lietuvos žvaigždės. Dienraštis L.T. domėjosi, kur artimiausius metus studijuos "Mokinukių" dainininkės Ieva ir Simona, "69 danguje" narė Nijolė Pareigytė bei muzikos pasaulio atstovai Aras Vėberis bei Paulius Skučas. Bene žymiausios Lietuvos abiturientės "Mokinukių" dainininkės Simona Šermukšnytė ir Ieva Šimkonytė vakar prisipažino labiausiai norėjusios studijuoti Vilniuje. Ir merginoms pavyko. Dienraštis L.T. susisiekė ir su "Mokinukių" vadybininke ir įkūrėja Laima Lapkauskaite. Tačiau merginos vakar vadovei dar nebuvo sakiusios, kur įstojo. Vadybininkė jau susitaikė su tuo, kad grupė sumažės. LAIKRAŠTIS TAU

ELTA