Karlas Marksas, interpretuodamas vieną iš vokiečių filosofo Hėgelio minčių, yra pasakęs: „Pirmąkart istorija įvyksta kaip tragedija, vėliau ji pasikartoja kaip farsas“. Tai, jog šiose žodžiuose yra tiesos, įrodo šiandieninė Rusija, kurios XX amžiaus istorija didžiąja dalimi praėjo po komunizmo, nominaliai besiremiančio to paties marksizmo principais, ženklu. Kai kurie pastarojo mėnesio įvykiai kaip tik primena gerai surežisuotą farsą arba tragikomediją – žanrą, kurį puikiausiai buvo įvaldęs sovietinis kinematografas. Kitaip sakant, nagrinėdamas kai kurias naujienas, ateinančias iš šiandieninės Rusijos, neretai norom nenorom gali pagalvoti: būtų juokinga, jei nebūtų taip graudu.


Ukrainos prezidento rinkimai
 

Požiūrio taškas

Kuomet visuomenė staiga masiškai pradeda domėtis magais, būrėjais ir kitais stebukladariais, galima kalbėti apie jos nuosmukį, tradicinių vertybių ir orientyrų žlugimą, pasitikėjimo rytojumi praradimą.

Aukštoji politika

Pastarųjų savaičių intriga, kurią užmezgė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dabar jau atsistatydinantis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, grąžino jo vadovautą ministeriją į grynakraujo politiko rankas bei išryškino keletą Lietuvos politinio gyvenimo simptomų.
Už kadro

Rumunų akademikės ir aktyvistės Alina Mungiu Pippidi filmas „Kur baigiasi Europa“ parodo, kaip ES plėtra skaldo Europą. Fizinio irimo ir žmonių išsikėlimo derinys yra skaudus.